- valdingas
- valdìngas, -a adj. (1) Rtr, BŽ55, -à (3) Š, ŠT78,390
1. NdŽ, KŽ, J.Jabl mėgstantis, sugebantis valdyti: Valdìngas žmogus DŽ. | Sutvėrimas „valdingos rankos“ ant valsčionių neapsiėjo be naujybių V.Kudir.
2. rodantis sugebėjimą valdyti, įsakmus, tvirtas: Valdìngas balsas NdŽ. Valdìngas tonas, mostas DŽ1. Augustinas valdingu žvilgsniu parodė žmonai virtuvės duris J.Avyž.
valdìngai adv. NdŽ, KŽ: Jo balsas valdìngai, bet švelniai skambėjo DŽ.3. judrus, judantis: Nevaldingus sąnarius kūdikėlių drįso minkštais ir šiltais vystyklėliais varžyti A1885,6.
Dictionary of the Lithuanian Language.